Dantų Fluorozė – kas tai ir kaip gydyti?

Fluorozė – tai dantų emalio pažeidimas, atsirandantis dėl perteklinio fluoro poveikio organizmui vaikystėje, kai formuojasi nuolatiniai dantys. Nors fluoridas yra būtina medžiaga stipriems dantims – jis padeda apsisaugoti nuo ėduonies ir emalio silpnėjimo – per didelis jo kiekis gali turėti priešingą efektą. Ilgainiui gali išsivystyti emalio struktūros pakitimai, pasireiškiantys dėmėmis, nelygumais ar net trapumu.

Šiame straipsnyje trumpai aptarsime fluorozės priežastis, požymius, gydymo galimybes ir prevenciją.

Kas sukelia fluorozę?

Fluorozė išsivysto ankstyvame amžiuje, daugiausiai iki 8 metų, kai formuojasi nuolatiniai dantys. Būtent tuo laikotarpiu dantų emalį gaminančios ląstelės (amelablastai) yra itin jautrios aplinkos poveikiui, ypač fluoro pertekliui. Jei organizme tuo metu susikaupia per daug fluoro, tai gali paveikti emalio struktūrą, sukeldama matomus dantų spalvos, paviršiaus ar net formos pokyčius.

Dažniausios priežastys:

• Per didelis dantų pastos kiekis ir jos rijimas. Maži vaikai dažnai nesugeba tinkamai išskalauti burnos, todėl nuryja dalį dantų pastos. Jei pasta yra su fluoru, organizmas gauna papildomą fluoro dozę. Reguliariai vartojant per didelį kiekį pastos, ypač jei ji nėra pritaikyta pagal vaiko amžių, susidaro ilgalaikis fluoro perteklius.
• Padidintas fluoro kiekis vandenyje. Lietuvoje geriamasis vanduo nėra dirbtinai fluoriduojamas, tačiau kai kuriuose regionuose, ypač naudojant šulinių ar gręžinių vandenį, fluoro koncentracija natūraliai gali viršyti rekomenduojamas ribas.Tai aktualu šeimoms, kurios vartoja vandenį tiesiai iš grunto be išankstinės cheminės analizės.
• Fluorinti papildai be gydytojo priežiūros. Kartais tėvai nusprendžia stiprinti vaikų dantis papildomais fluoro šaltiniais – lašeliais, tabletėmis ar kitomis formomis, nežinodami, kad vaiko mityboje ar aplinkoje jau yra pakankamas fluoro kiekis. Tokie papildomi šaltiniai gali padvigubinti ar net patrigubinti dienos normą.
• Per didelis bendras fluoro kiekis iš skirtingų šaltinių. Net jei atskirai kiekvienas fluoro šaltinis neviršija rekomenduojamų normų, jų visuma – dantų pasta, maistas, vanduo, papildai – gali sukelti per didelį bendrą poveikį. Ilgainiui tai neigiamai veikia dantų vystymąs

Fluorozė – tai aiškus pavyzdys, kaip net naudinga medžiaga, tokia kaip fluoridas, gali tapti kenksminga, jei vartojama netinkamai arba per didelėmis dozėmis. Ji nėra paveldima ar užkrečiama, tačiau dažniausiai kyla dėl informacijos stokos arba neatsargaus elgesio su burnos priežiūros priemonėmis. Laikantis sveikos rutinos – tinkamai dozuojant pastą, atidžiai renkantis vandens šaltinį ir pasitariant su odontologu prieš pradedant papildų vartojimą – fluorozės galima visiškai išvengti.

Fluorozės simptomai

Fluorozės požymiai priklauso nuo jos sunkumo – išskiriamos trys pagrindinės formos: lengva, vidutinė ir sunki.

Lengva fluorozė

• Smulkios, baltos ar matinės dėmelės ant dantų paviršiaus.
• Spalvos pakitimai dažnai matomi tik esant specialiam apšvietimui.
• Dantų funkcija išlieka normali, o problema dažniausiai yra estetinė.

Vidutinė fluorozė

• Matomos didesnės dėmės – baltos, gelsvos ar šviesiai rudos.
• Dantų paviršius gali būti šiurkštus ar net šiek tiek pažeistas.
• Gali pasireikšti emalio įtrūkimai ar silpnos erozijos.

Sunki fluorozė

• Tamsiai rudos, pilkos dėmės ar net spalvos pakitimai visame danties paviršiuje.
• Emalis tampa trapus, linkęs lūžti ar trupėti.
• Dantys gali būti deformuoti, netaisyklingos formos, o kai kuriais atvejais pažeidimai siekia net dentiną.
• Ši fluorozės forma gali turėti ne tik estetinį, bet ir funkcinį poveikį – kramtymo sutrikimus, jautrumą.

Kaip gydyti fluorozę?

Fluorozės gydymas priklauso nuo pažeidimo laipsnio. Gydymo tikslas – pagerinti dantų išvaizdą, funkciją ir sustiprinti pažeistą emalį. Kiekvienu atveju gydymo metodas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į dantų būklę ir estetikos poreikius.

Lengva fluorozė

• Profesionalus dantų balinimas – padeda sumažinti dėmių kontrastą ir suvienodinti dantų spalvą. Nors visiškai jų pašalinti gali nepavykti, rezultatas dažnai žymiai pagerina estetinį vaizdą.
•  ICON sistema– tai minimaliai invazinis metodas, kai pašalinamas labai plonas pažeisto emalio sluoksnis naudojant specialią rūgštį ir aplikuojant dervinę medžiagą. Tinka mažoms paviršinėms dėmėms.
• Remineralizuojančios priemonės – naudojami geliai ar pastos su kalciu, fosfatais, hidroksiapatitu ar mažomis fluoro dozėmis. Jie padeda stiprinti emalį, pagerinti paviršiaus struktūrą ir sumažinti jautrumą. Tai dažnai taikoma kaip palaikomoji terapija po kitų procedūrų.

Vidutinė fluorozė

• Estetinis plombavimas – taikomas, kai fluorozės dėmės yra gilesnės arba kai emalis praradęs vientisumą. Kompozitinė medžiaga parenkama pagal danties spalvą, todėl atkuriama natūrali išvaizda.
• Dantų laminatės (venyrai) – itin estetiškas ir ilgalaikis sprendimas. Laminatės dengia visą priekinį danties paviršių, todėl visiškai paslepia spalvos ir paviršiaus defektus. Gydymas reikalauja labai mažo danties šlifavimo arba visai be jo, ypač taikant modernias porceliano laminates.

Sunki fluorozė

• Dantų vainikėliai (karūnėlės) – taikomi, kai emalis stipriai pažeistas, dantys trapūs ar deformuoti. Tai ne tik estetinė, bet ir funkcinė būtinybė, kad dantis galėtų tinkamai atlikti kramtymo funkciją.

Svarbu žinoti, kad gydymo trukmė ir metodai priklauso ne tik nuo fluorozės formos, bet ir nuo paciento amžiaus, bendros burnos būklės bei lūkesčių. Kai kuriais atvejais gali būti kombinuojami keli metodai, pavyzdžiui, mikroabrazija kartu su balinimu arba laminatės su estetiniu plombavimu. Po bet kurio estetinio gydymo būtina išlaikyti gerą burnos higieną ir vengti papildomo fluoro pertekliaus, kad fluorozė neprogresuotų. 

Fluorozės prevencija

Geriausia fluorozės gydymo forma – jos prevencija. Ypač svarbu užtikrinti atsakingą fluoro vartojimą vaikystėje.

Patarimai tėvams:

• Vaikams iki 6 metų rinktis dantų pastas su sumažintu fluoro kiekiu (paprastai 500-1000 ppm).
• Naudoti žirnio dydžio kiekį pastos ir mokyti vaiką jos nepraryti.
• Tikrinti vandens fluoro kiekį, jei gyvenate vietoje, kur fluoro koncentracija gali būti natūraliai didesnė. 
• Neskirti fluorintų papildų be gydytojo rekomendacijos.
• Reguliariai lankytis pas odontologą, kuris gali įvertinti invidualią riziką ir parinktis tinkamą profilaktiką. 

Kada verta kreiptis į odontologą?

Pastebėjus bet kokius dantų spalvos pakitimus – baltas, gelsvas ar rausvas dėmes – rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į odontologą. Ypač svarbu įvertinti situaciją vaikams, kurių dantys dar formuojasi – ankstyva diagnostika padeda išvengti rimtesnių pasekmių.

Fluorozė – tai dantų emalio būklė, kuri gali turėti tiek estetinį, tiek funkcinį poveikį. Nors ši būklė dažniausiai išsivysto vaikystėje, jos pasekmės išlieka visam gyvenimui. Laimei šiuolaikinė odontologija siūlo įvairius sprendimus: nuo dantų balinimo ir estetinio plombavimo iki laminatų ar vainikėlių. 

Svarbiausia – laiku pastebėti požymius, atsakingai vartoti fluoro turinčias priemones ir reguliariai lankytis pas odontologą. Prevencija – tai geriausias kelias į sveiką ir gražią šypseną.