Blogas burnos kvapas (halitozė)

Blogas burnos kvapas neabejotinai kelia neigiamas asociacijas – vien išgirdęs šį žodžių junginį dažnas nesąmoningai suraukia nosį. Tam tikriausiai įtakos turi anksčiau praeityje patirtas diskomfortas, kai tokį kvapą, kalbantis su kitu žmogumi, teko pajusti. Nors dažnai stereotipiškai manoma, kad jį lemia netinkama higiena, tačiau dažniausiai tikroji šio nemalonaus reiškinio priežastis slypi kitur.  

Kas sukelia blogą kvapą iš burnos?

Blogas burnos kvapas, medikų įvardijamas halitoze, gali signalizuoti apie keletą skirtingų problemų. Visų pirma, jis gali išduoti, kad žmogaus dantys yra pažeisti karieso arba kad pastaruoju metu turėtos odontologinės procedūros (dantų plombavimas arba dantų protezavimas naudojant karūnėles) buvo atliktos netinkamai.

Halitozę taip pat gali sukelti ir burnos gleivinės uždegimas, pasireiškiantis nemaloniais ir dažnai skausmingais pojūčiais. Taip pat sukėlėjais gali tapti ir tokios nosies ir gerklės ligos kaip tonzilitas ar sinusitas. Blogas kvapas iš burnos galimas ir dėl skrandžio, jį sukelia ir virškinamojo trakto ligos, cukrinis diabetas bei inkstų nepakankamumas. Taip pat plaučių ligos, pavyzdžiui, plaučių uždegimas ar tuberkuliozė.

Svarbu pažymėti, kad dažnai prie blogo burnos kvapo atsiradimo prisideda alkoholio ir rūkymas. Jie sąlygoja burnos džiūvimą, o tai tampa puikia terpe kauptis bakterijoms, kurios pasižymi nemaloniu kvapu. Kai kada prastą burnos kvapą gali sąlygoti naudojami vaistai (ypač antibiotikai, antidepresantai) bei patiriamas stresas.

Galimų priežasčių spektras yra išties platus, tad išsiaiškinti apie jas vizito pas gydytoją odontologą metu gali ne visada pavykti.

Halitozės simptomai

Pagrindinis simptomas – nemalonus, ilgalaikis kvapas. Tai reiškia, kad priešingai nei, pavyzdžiui, suvalgius specifinio kvapo maisto produktų ir po to išsivalius dantis, jis nedingsta.

Tiesa, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad pats žmogus ne visuomet gali tai pastebėti. Todėl šiuo atveju itin vertingi tampa aplinkinių pastebėjimai – laiku sureagavus, galima užkirsti kelią rimtesnėms sveikatos problemoms ateityje.

Nors dažniausiai žmogus net neįtaria, kad serga halitoze, apie tai gali signalizuoti ir kiti simptomai, tokie kaip nemalonus skonis burnoje, dantenų kraujavimas ar džiūstanti burna. Jei šie simptomai sustiprina įtarimus, taip pat galima atlikti ir nedidelius praktinius bandymus namuose, kurie gali padėti išsiaiškinti, ar nuogąstavimas yra pagrįstas.

Kaip gydyti halitozę?

Efektyvų halitozės gydymą gali užtikrinti tik tikslus jos priežasties diagnozavimas. Kitu atveju mėginimas atsikratyti iš burnos sklindančio blogo kvapo neleis pasiekti norimo rezultato.

Jeigu įtariate, kad jums – halitozė, visų pirma, apsilankykite pas gydytoją odontologą. Jis padės išspręsti blogą kvapą keliančias dantų problemas. O tuo atveju, jeigu problema yra nesusijusi su burnos sveikata – rekomenduos, kur reikėtų kreiptis tam, kad nedelsiant būtų atrastas tikrasis halitozės sukėlėjas. Paprastai blogas burnos kvapas pagal savo pobūdį leidžia atpažinti, kokio specialisto konsultacija yra reikalinga.

Blogo burnos kvapo prevencija

Siekiant apsisaugoti nuo diskomfortą jums patiems ir kitiems galinčio kelti blogo burnos kvapo, vertėtų atkreipti dėmesį į keletą aspektų.

• Po kiekvieno valgio išsivalyti dantis arba bent praskalauti burną burnos skalavimo skysčiu, o kai jo neturite po ranka – vandeniu. Optimaliausias laikas – praėjus 15-30 min. po valgio.
• Reguliariai valyti ne tik dantis, bet ir liežuvio apnašas. Tai turėtų tapti įpročiu, sekančiu dantų valymą dantų šepetėliu ir tarpdančių siūlu.
• Periodiškai pasirūpinti burnos higiena. Jos metu yra pašalinamos dantų apnašos, kurias sunku arba net neįmanoma pašalinti dantų šepetėliu.
• Blogąsias burnos bakterijas efektyviai slopina ir kramtoma guma. Panašų poveikį turi ir cinamono lazdelių arba kardamono grūdelių kramtymas.
• Užtikrinkite pakankamą naudingųjų bakterijų kiekį organizme. Tam pravartu vartoti natūralų jogurtą ar kefyrą.

Daugelio aukščiau išvardintų patarimų įvedimas į kasdienybę reikalauja nemažų pastangų ir įpročių keitimo. Todėl verta pasitelkti pagalbinių priemonių, kurios leistų greičiau perimti ir į dienotvarkę integruoti geruosius įpročius. Pavyzdžiui, vargu, ar po kiekvieno valgio išsivalysite dantis, jeigu su savimi neturėsite dantų šepetėlio – galbūt verta pasirūpinti tokiu, kuris nuolat keliautų kartu su jumis?

Kaip mityba veikia burnos kvapą?

Mityba yra tiesiogiai susijusi su burnos kvapu. Jeigu mityba yra nesubalansuota ir nepilnavertė, tai gali sąlygoti diskomfortą aplinkiniams keliantį kvapo atsiradimą.

Paprastai blogas kvapas iš burnos yra sąlygojamas produktų, kurie burnoje sukelia sausumą, pavyzdžiui, alkoholio. Kadangi seilių liaukų išskiriamos seilės burnoje mažina bakterijų dauginimąsi, todėl atitinkamai mažesnis seilių kiekis sąlygoja gausesnį bakterijų kiekį. O tai ir sukelia nemalonų kvapą.

Burnos kvapas kinta ir tuomet, kai vartojama daugiau angliavandenių (cukraus, krakmolo ir skaidulų) turinčio maisto. Taip yra todėl, kad angliavandeniai pasižymi bakterijų dauginimąsi burnoje skatinančiomis savybėmis.

Taip pat nemalonaus kvapo priežastimi gali tapti ir baltymų gausa pasižyminčio maisto vartojimas. Būtent todėl su šia problema neretai susiduria KETO dietų, kurios yra praturtintos baltymais, besilaikantys žmonės.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kaip jau buvo minėta anksčiau, pats žmogus dažniausiai nejaučia savo burnos kvapo pokyčių, todėl juos aptikti pačiam yra ganėtinai sudėtinga. Šiuo atveju vertingiausia pagalba – atviras artimųjų ar aplinkinių pasidalinimas apie pastebėtą problemą. Nors apie tai išgirsti nėra malonu, tačiau vertinga – tokiu būdu galite kreiptis pagalbos į specialistus anksčiau ir galimai išvengti daugiau sveikatos problemų.

Taip pat svarbu pažymėti, kad kiekvienas sveikata besirūpinantis žmogus turėtų nuolat sekti savo burnos būklę. Todėl jeigu burnoje jaučiate nemalonų skonį, susiduriate su pajautrėjusiomis, kraujuojančiomis dantenomis ar burnos sausumu – to priežastimis taip pat vertėtų domėtis ir nedelsiant jas spręsti.